Lietuvoje skolos skandina, suteikime galimybę jas grąžinti

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

„Skola – tai kilpa, kurią lieka tik patraukti“, – socialinė darbuotoja, dirbanti su skolų turinčiais žmonėmis.

Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolą, kuri perduota antstoliams – tai 250 000 žmonių arba beveik tiek, kiek gyventojų turi antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas.

150 000 skolininkų turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, iš viso tokių bylų Lietuvoje pradėta daugiau nei 1 000 000. Tai – milžiniškas skaičius, rodantis, kad skolų grąžinimo sistema Lietuvoje veikia itin prastai.

Apklausus nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, dirbančius su įsiskolinusiais žmonėms, 40 proc. jų atsakė, kad tik kas dešimtas klientas su skolomis tvarkosi sėkmingai ir jas išmoka. Ši situacija tęsiasi metų metus, daugumos gyventojų skolos didėja ir jie grimzta giliau, prarasdami galimybę būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Žmonės dirba nelegaliai, emigruoja arba yra priversti gyventi iš valstybės teikiamos socialinės paramos.

Skolininkai privalo grąžinti skolas, bet tai padaryti Lietuvoje yra labai sunku arba neįmanoma dėl neadekvačios skolų išieškojimo sistemos.

Šiuo metu, jei žmogus turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, skolos grąžinimui gali būti atskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Taip per mėnesį pragyvenimui paliekami nepilni 200 Eur. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti nuskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų. Vadinasi, darbuotojui, uždirbančiam 600 Eur per mėnesį, po atskaitymų lieka 260 Eur.

Kitos Europos Sąjungos valstybės supranta, kad palikdamos skolininką be minimalių pajamų pragyvenimui jam pačiam ir šeimos nariams, žmogų skandina, o ne suteikia realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Kaip parodė Seimo kanceliarijos atlikta analizė, ES šalyse iš darbo užmokesčio paprastai atskaitoma po 20-30 proc., išskyrus tuos atvejus, kai pinigai reikalingi alimentams mokėti ar sveikatos sužalojimo, mirties, nusikalstamos veikos atvejais. Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria itin dideliais išskaitymais.

Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, raginame Lietuvos valdžios institucijas atveržti kilpą Lietuvos žmonėms, suteikiant realią galimybę sumokėti skolas. Palaikome tas Seime pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios numato:

Taikyti 10 proc. išskaitų dydį nuo minimalaus darbo užmokesčio;
Taikyti 20 proc. išskaitymą nuo minimalios algos tiems žmonėms, kurie turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų;  
Taikyti 50 proc. išskaitymą minimalaus darbo užmokestį viršijančiai sumai.

Pasirašo:

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas

Koalicija „Galiu gyventi“

Lietuvos žmogaus teisių centras