Romų vaikai svajoja būti teisininkais ir policininkais

Romų vaikai svajoja būti teisininkais ir policininkais

Ar tikrai romai ranka numoja į išsilavinimą ir nemato priežasčių lankyti mokyklą? Projekto „Padėk pritapti“ koordinatorė Birutė Sabatauskaitė yra įsitikinusi, kad ši visuomenėje vyraujanti nuostata, jog romai nenori siekti išsilavinimo yra neteisinga. Mokyklą lankantys romų vaikai, mokytojų nuomone[1], savo pasiekimais beveik nesiskiria nuo bendraklasių, ne vienas jų užaugęs nori būti teisininku, daktaru ar policininku. Tačiau romas su aukštuoju išsilavinimu yra retenybė ir toli gražu ne visų vaikų svajonėms lemta išsipildyti.

 

Sėkmingų pavyzdžių nereikia ieškoti toli.  Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos abiturientas Ruslanas Kasparavičius išlaikė valstybinius egzaminus itin gerai ir tapo šimtukininku, turėjusiu galimybę paspausti ranką prezidentui. Vaikinas sėkmingai baigė verslo vadybos studijas VGTU. Šiuo metu romų bendruomenė Lietuvoje gali didžiuotis keletu aukštąjį išsilavinimą turinčių romų, tarp kurių ir mokslininkė VDU doktorantė Rada Bogdanovič bei muzikos pedagogikos magistro programoje studijuojanti Konsuela Mačiulevičiūtė, pernai dalyvavusi „Lietuvos talentų“ projekte ir patekusi į pusfinalį. 

 

„Per dvejus metus, kiek dirbu su romų vaikais ir šeimomis, nesutikau nei vieno tėvo, kuris būtų nusiteikęs prieš mokyklą ar nenorėtų, kad jo atžala gautų išsilavinimą“,– teigė Birutė Sabatauskaitė. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja pažymi, kad mokyklą mesti vaikams tenka dėl finansinių priežasčių, o ne dėl noro trūkumo: „Vidurinę mokyklą  paprastai baigia  ekonomiškai stabilesnių šeimų romai. Sudėtingiau su tais, kuriems tenka nerimauti, kur nakvos rytoj ir ar turės kuo apsiauti.“ 

 

Romų kultūra keičiasi

 

Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno apie 2900 romų[2]. Daugiausia jų Vilniuje, gana didelės bendruomenės įsikūrusios Kaune, Panevėžyje ir Žagarėje. Beveik pusė romų bendruomenės narių yra vaikai iki 15 metų, todėl jų švietimas yra itin aktualus, norint sudaryti sąlygas sėkmingai romų integracijai.  Vis dėlto, romų padėties Lietuvoje[3] tyrimo duomenimis, net penktadalis jų niekada nėra lankę mokyklos, o tie, kuriem tenka išmėginti mokyklinį suolą, dažniausiai baigia tik pradines klases.

 

Etninių tyrimų instituto darbuotoja, tyrinėjanti romų vaikų švietimą Vita Petrušauskaitė teigia: „Romų kultūra pamažu keičiasi, kaip ir bet kuri kita, sociologiniai tyrimai ir vykdomi projektai rodo, kad vis daugiau romų nori mokytis ir darbintis.“ Palyginus dvi kartas, šiuo metu kur kas didesnė dalis vaikų pradeda lankyti mokyklą laiku. Tai svarbu, nes kuo vėliau romų vaikai pradeda lankyti mokyklą, tuo mažiau klasių jie baigia.

 

„Matome teigiamų ženklų – padaugėjo moksleivių, kurie baigia ne tik pradinę mokyklą, bet toliau tęsia mokslus 5-7 klasėse“, –  patirtimi dalijosi Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.

 

Kodėl svajonės neišsipildo?

Nors romų išsilavinimo lygis pamažu kyla, tačiau tik nedaugelis romų įgyja vidurinį ir dar mažiau aukštąjį išsilavinimą, kuris leistų dirbti kvalifikuotą darbą. Dažniausiai mokslus tenka mesti dėl finansinių priežasčių, nes šeimai neužtenka lėšų visoms pratyboms, vadovėliams, tinkamiems drabužiams. Tačiau tai dar ne viskas: yra ir kitų veiksnių.

 „Šiuo metu mūsų mokykloje mokosi 14 romų vaikų. Didesnė dalis iš jų yra reti svečiai mokykloje. Praleidžia daug pamokų. Tėvai teisinasi tuo, kad vaikai sirgo, keitė gyvenamąją vietą, padėjo šeimai uždarbiauti ir t.t.“, –komentavo socialinis pedagogas Mindaugas Alekna iš Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos, kurią baigė šimtukininkas Ruslanas.

Vita Petrušauskaitė apibendrina romams mokykloje iškylančias socialines problemas: „Visų pirma vaikai susiduria su kalbos barjeru, nes jiems mokykla dažnai yra pirmoji erdvė, kurioje tenka bendrauti lietuviškai. Natūralu, kad jiems yra sunkiau, nes turi mokytis ne savo gimtąja kalba. Romų vaikams taip pat trūksta socialinių įgūdžių. Jie susiduria su griežta tvarka ir daugybe taisyklių, kurių reikia laikytis. Deja, tėvai ugdymo procese paprastai mažai gali padėti, nes jie patys nėra įgiję reikalingų žinių, įgūdžių.“

Iniciatyvos pasiteisina

S. Novopolskaja ir  V. Petrušauskaitė gyrė savanorių darbą projekte „Padėk pritapti“  ir sakė, jog jie tapo taip reikalingu tiltu tarp mokyklos ir romų šeimų.  „Padėk pritapti“ projekto savanoriai kartą per savaitę ruošia su vaikais pamokas, organizuoja jų laisvalaikį, o romų vaikai nekantriai laukia pasimatymų su savo naujaisiais draugais. B. Sabatauskaitė džiaugiasi, jog Lietuvos sakaliukų sąjungos „Padėk pritapti“ projekto savanorių dviejų metų darbas su romų šeimomis pasiteisino:  tėvai pradėjo dažniau lankytis mokykloje, kiti netgi kartu su vaikais ruošti pamokas, vaikai geriau lanko mokyklą.

Aktyvūs romai atiduoda duoklę savo bendruomenei. Romų aktyvistė Konsuela Mačiulevičiūtė šiuo metu dirba, kad galėtų įgyvendinti savo svajonę – atidaryti Žagarės romų namus. Šiame centre galėtų rinktis ne tik romai, bet ir kiti rajono vaikai. Čia ruoštų pamokas, draugautų ir turiningai leistų laisvalaikį. Konsuela tikisi atidaryti centrą per artimiausius pusę metų.

Integracijos programa laukia patvirtinimo

Lietuvoje vykdomos iniciatyvos ir užmojai yra gražūs, tačiau tam, kad romų integracijos procesai iš tiesų pajudėtų, būtinas efektyvus bendradarbiavimas instituciniu lygmeniu bei didesnis savivaldybių dėmesys sprendžiant problemas.

„Asmeninėmis iniciatyvomis pagrįsta romų integracija yra per sunkus darbas, kai nėra palaikymo. Vieninga programa įtraukianti visas gyvenimo sferas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra tiesiog būtini, nes mes, kaip savanoriai, negalime išspręsti romų būsto ir transporto problemų“, – savo nuomonę dėstė B. Sabatauskaitė.

Pastaroji Vyriausybės patvirtinta romų integracijos programa baigėsi 2010 m. LR Kultūros ministerija koordinavo naujo „Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 veiklos plano” sukūrimą. Remiantis  Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Sluško pateikta informacija, šis planas turėtų būti patvirtintas kitų metų pradžioje. Jį įgyvendinti pavesta LR Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Kol integracijos planas laukia patvirtinimo, valstybė nuolat skiria lėšų Romų visuomenės centro išlaikymui, kur vyksta ikimokyklinis ir neformalusis ugdymas. Tikimasi, kad su šio centro pagalba, vaikų svajonės tapti teisininkais ir policininkais – išsipildys.

 


[1] http://www.ces.lt/; Tautinių mažumų ir išeivijos departamento užsakymu 2008 m. vykdytas sociologinis tyrimas „Romų padėties tyrimas: romai švietimo ir darbo rinkos sankirtoje“

[3] http://www.ces.lt/; Tautinių mažumų ir išeivijos departamento užsakymu 2008 m. vykdytas sociologinis tyrimas „Romų padėties tyrimas: romai švietimo ir darbo rinkos sankirtoje“