Romų paruošimo darbo rinkai mechanizmo kūrimas

Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras 2005-2008 metais vykdė projektą “Romų paruošimo darbo rinkai mechanizmo kūrimas”

Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento prioriteto “Žmoniškųjų išteklių plėtra” 2.3 priemonė “Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija” rėmė šią veiklą kaip “socialinės adaptacijos ir profesinės reabilitacijos programą... etninių mažumų atstovams” ir Gairių paraiškų teikėjams remiamą veiklą “romų profesinis orientavimas, konsultavimas, mokymas”. 

Projekte didelis dėmesys buvo nukreiptas į veiklos rūšis, kurios vertinamos kaip romų integracijos į darbo rinką dalis. Šio projekto įgyvendinimas suteikė daliai romų bendruomenės narių praktiškai integruotis į darbo rinką, pasirengti legaliam darbui, įgyti lygias galimybes turėti profesiją, gauti darbines pajamas ir socialines garantijas. Iš kitos pusės visuomenė atkreipė dėmesį į romų bendruomenės integravimosi problemą, bandė spręsti ją praktiškai, sudarant galimybes romams dalyvauti Lietuvos visuomenės gyvenime.

Kitai remiamai veiklai “Visuomenės požiūrio į romus keitimui, tolerancijos jų atžvilgiu ugdymui” buvo reikalingos nemažos pačių romų pastangos. Projekto rengėjai suteiktė reikiamą metodinę ir kitą paramą romams formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į juos.

Projekto rengimui panaudota 2001 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto socialinio tyrimo Kirtimų romų gyvenvietėje duomenys. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento užsakymu atlikta tyrimas įvardijimas kaip galimybių studija projekto rengimui.Remiantis atliktais sociologiniais tyrimais nustatyta, kad dalis jų turi tik 4-7 klasių išsilavinimą, tik 6% romų turi profesiją, pastoviai dirba tik 5% vyrų ir 0,7% moterų, gyvena atsiskyrę nuo visuomenės, izoliuotai, nesupranta visuomenės taisyklių, tvarkos.

Tarp romų gaji paprotinė teisė, nesiderinanti su Lietuvos įstatymais, todėl susiformavę jų neigiami stereotipai, jie vengia integruotis į visuomenę. Romai veda namudinį ūkį, šeimos gausios, 30% romų šeimų neturi sutuoktinio. Apie 40 proc. romų šeimos galvų yra baigę ne daugiau kaip 4 klases, mokančių lietuvių kalbą yra apie pusė romų, visai nemoka kalbos 10%. Be to, visuomenė atmeta romus, kaip netinkamus darbinei veiklai. Darbo neturėjimas veda romus prie skurdo. Dėl minėtų priežasčių, socialinės izoliacijos ir neigiamų visuomenės stereotipų apie romų bendruomenės atstovus pastarieji neturi profesinių įgūdžių ir negali dalyvauti darbo rinkoje.

Projekto veiklos buvo pagrįstos romų poreikių tenkinimu: 135-iems bendruomenės atstovams organizuoti vairuotojų rengimo kursus. Kadangi romai turi savitų netradicinių gyvenimo būdo bruožų - yra klajoklių tauta - dauguma romų yra baigę pradines mokyklas rusų kalba. Didelė dalis romų nesupranta valstybinės lietuvių kalbos, mokyklą pradeda lankyti pavėluotai arba visai jos nelanko, dažnai mokosi nesistemingai ir mokslų nebaigia, taip ir nesugebėję įgyti net pagrindinio išsilavinimo. Atsižvelgiant į šiuos romų bendruomenės ypatumus, viešųjų pirkimų būdu parengta speciali adaptuota vairuotojų mokymo programa bei atitinkamai orientuoti dėstytojai.

Antram projekto tikslui - Visuomenės požiūrio į romus keitimas, tolerancijos ugdymas - užtikrinti labai svarbus yra kitų integracijos procese dalyvavusių organizacijų įtraukimas į bendrą veiklą: projekto vykdytojų, būsimų darbdavių. Todėl projekte organizuoti „Apvalaus stalo“ pokalbiai – diskusijos, kuriose kiekvienas galėjo gauti ir teikti informaciją, prisidėti prie romų gebėjimų poreikio nustatymo bei tobulinimo, dalyvauti bendruose mokymo procesuose bei dalyvauti priimant sprendimus, būsimi darbdaviai turėjo galimybę išdėstyti savo sąlygas ir reikalavimus.

Projektas sudarė sąlygas įgyti specifines profesines žinias ir gebėjimus, ES parama projekto įgyvendinimui sumažino romų bendruomenės narių izoliaciją ir jų socialinę atskirtį.

--------------------------------------------------------------------------------

Ar pasiektas tęstinis rezultatas

Pagal projekto tęstinumo prognozes buvo numatyta, kad 56 proc. darbingo amžiaus romų deklaruos norintys dirbti pastovų darbą. Pagal mūsų projekto  rezultatus pasiektas 92 proc. įdarbinimo rodiklis. Tai paskaičiuota nuo projekte dalyvavusių asmenų skaičiaus.

Kaip planuojama naudoti pasiektą rezultatą

Pasiektas rezultatas –labai sudėtingo ir kompleksinio darbo pasekmė. Naudojamas jis bus įvairiais pjūviais: motyvuojant romus , rašant naujus projektus, dirbant betarpiškai bendruomenėje.

Mokymo proceso organizavimo patirtis panaudota ir toliau bus naudojama įsteigus Trakų švietimo centro bendrojo lavinimo distancinio mokymo punktą.

Kaip kitos institucijos ir asmenys gali panaudoti projekto rezultatą

Tai pirmas ir unikalus projektas romų bendruomenėje, kuomet romai mokėsi, laikė egzaminus, ieškojo darbo jau turėdami profesijos – vairavimo teisių – dokumentus. Rezultatas gali būti naudojamas motyvavimui, stereotipų keitimui, sociologiniams tyrimams ir kt. Analogiškas projektas jau parengtas Panevėžyje.