Lietuvos gyventojų nuostatos etninių ir religinių grupių Lietuvoje atžvilgiu 2019 m.

Šių metų balandžio 30 d. vykusios konferencijos „Etninė ir religinė įvairovė: įtraukties strategijos įmonėse“ metu Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas, Lietuvos „Įvairovės Chartija“ ir „Diversity Development group“ pristatė reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, kurios metu buvo siekiama atskleisti nuostatas etninių ir religinių grupių Lietuvoje atžvilgiu, rezultatus.

Visuomenės nuostatų apklausa vyko 2019 m. kovo 25 – balandžio 10 dienomis. Apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1029 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresnių) iš 118 Lietuvos vietovių (atrankos taškų).

Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3 proc., patikimumo riba 0,95.  Tyrimo duomenys rodo, kad romai išlieka Lietuvos gyventojų nepalankiausiai vertinama etnine grupe. Su romais kaimynystėje nenorėtų gyventi 63 proc., dirbti vienoje darbovietėje – 39 proc., išnuomoti būsto – 65 proc. respondentų. 

Iš religinių grupių nepalankiausiai kaip ir ankstesniais metais yra vertinami musulmonai, su jais vienoje kaimynystėje nenorėtų gyventi 36 proc. gyventojų. Labai panašiai Lietuvoje vertinami ir pabėgėliai – su jais vienoje kaimynystėje nenorėtų gyventi 27 proc. respondentų.

Nors atskiros pabėgėlių grupės (krikščionys, politiniai pabėgėliai) yra vertinami palankiau, bendra tendencija rodo, kad Lietuvos gyventojai yra labiau linkę įžvelgti neigiamą į Lietuvą atvykusių pabėgėlių įtaką visuomenei ir valstybei.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie imigrantus paprastai yra susikuriama ne iš asmeninės patirties, o iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad jie nematė, negirdėjo ir nebendravo su imigrantais, kurie į Lietuvą atvyko nelegaliai ir kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje. 

Šiais metais į apklausą buvo įtraukta ir keletas klausimų, susijusių su kultūrine įvairove darbo vietoje. Apklausa atskleidė, kad dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų labai gerai vertina šalyje galiojantį įstatymą prieš etninę ir rasinę diskriminaciją darbo vietoje, taip pat buvo linkę pritarti įvairioms kultūrinę įvairovę skatinančioms ir diskriminaciją mažinančioms priemonėms darbo vietoje. Tyrimo dalyviai paklausti, kokie išvardinti kriterijai turėtų didžiausią neigiamą įtaką darbdavio sprendimui nepasirinkti vieno iš dviejų kandidatų, dažniausiai įvardino amžių (vyresnis nei 55 metai) (31 proc. respondentų).

Išsamiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.

Visuomenės-nuostatos-apklausos-rezultatai_20191.pdf